Mano darbas Norvegijoje

Žinot, brangieji, pernai buvau Norvegijoje. Kelis mėnesius vos, padirbėti. Pusbrolis pasiūlė. Jis ten jau penktus metus gyvena, turi būstą su paskola įsigijęs, su lenkaite susimetęs gyvena, vaiką augina ir vestuvėm ruošiasi. Jo sėkmės (finansinės) paviliotas ir aš nesusilaikiau pabandyti užsidirbti daug tūkstančių kronų, dešimčių tūkstančių kronų.

Būsiu atviras- kuomet Norvegijoje gyvena ir dirba pusbrolis, dar ir gerai nusiteikęs, darbą susirasti šioje šalyje gerokai lengviau. O ir sutiko priimti į savo nedidelio namuko palėpę su keliais kvadratiniais metrais. Taigi va, dar Lietuvoje būdamas jau praktiškai turėjau darbą. Pusbrolis – ilgus metus statybininkas, ir Norvegijoje neapleidęs šio amato. Tiesa, nėra per daug specializavęsis, nieko labai rimto kaip ir nedaro, bet patirties turi visame kame. Su manim gerokai prasčiau, nes ko gi norėti iš vos mokyklą baigusio jaunuolio. Bet gavau būti aktyviu pagalbiniu – nešioti ir padavinėti įrankius, vinis ir varžtus, lentas ir plytas, trinkeles ir karučiu smėlį bei žvyrą vežioti. Kartais sunkiau, kartais lengviau, bet dienos bėgdavo greitai.

Kaip minėjau, gyvenau pas pusbrolį, tad jokių tradicinių tautiečių pamėgtų pinigų leidimo būdų baruose ar klubuose taip ir neišbandžiau. Laisvalaikiu tvarkydavom giminaičio namą, aplinką, savaitgaliais gerai išsimiegodavome, eidavom pasivaikščioti ar net pažvejoti į netoliese esančią upę.  Taigi sutaupyti pavyko didžią dalį savo algos, mūsiškiais pinigais tariant, apie porą tūkstančių eurų per mėnesį. Na, teko paragauti ir vietinio alaus vietiniam bare, susimokėjus aštuonis eurus už bokalą. Greit supratau, kad tokie pasisėdėjimai greit ištirpdys visą mano darbo Norvegijoje atlygį, tad tas vienintelis kartas bare per keturis darbo mėnesius ir tebuvo.

Ar važiuosiu padirbėti kitąmet? Greičiausiai. Neslėpsiu, pinigai man patiko, Lietuvoje dėl tokios algos ojoj koks tolimas kelias karjeros laiptais. Ten, tiesa, neturint draugiško pusbrolio irgi tektų gerokai pavargti. Ir už būsto nuomą susimokėti atsakančiai. Tuomet tų kronų ar eurų liktų žymiai mažiau, bet ko gero vis tiek vertėtų vykti padirbėti. Norvegija – įdomi šalis savo tokiomis, atrodo, nesuvokiamomis darbo galimybėmis. Darbas Norvegijoje – daugelio išsvajotas, gaila tik, kad dėl pinigų pagrinde, o ne kokio profesinio įdomumo. Viskas atrodo gerai ir gražu, kuomet už negudrią pagalbą statybose gauni tokias algas. Tačiau susimąsčius apie to perspektyvas po dešimt, dvidešimt ar net keturiasdešimt metų, į galvą lendą įvairiausios mintys. Ne visad teigiamos išsvajotajai Norvegijoje.