Mokykimės kalbų keliaudami ir dirbdami

Labas. Keliomis kalbomis galite pasisveikinti? O padėkoti? Argi nėra malonu, keliaujant po užsienį, nors kelias frazes gebėti pasakyti vietine kalba? Ar jūs iš tų, kurie didžiuojasi tas kelias frazes gebėdami pasakyti laužyta anglų kalba? Nagi pasitempkime. Kalbos bent šioks toks mokėjimas tikrai padaro kelionę įdomesnę, labiau suartina su vietiniais, pakeičia jų požiūrį į jus. Na o geresnis vienos ar kitos kalbos mokėjimas gali gerokai praplėsti jūsų karjeros galimybes. Kaip dabar pavyzdžiui populiaru mokytis ( o taip – nebūtinai mokėti) norvegų kalbą. Šioje šalyje laukiami įvairiausių sričių specialistai, kurių laukia kelis, kartais net dešimt kartų didesnė alga nei Lietuvoje, tereikia prie savo amatp dar ir gebėti susikalbėti norvegiškai. O daugeliu atveju ir visai neblogai.

Kaip vyksta kalbos mokymasis? Tie, kad skuba ir rimtai žiūri į šį reikalą, neišvengiamai lanko kalbos kursus. Tie, kurie nusiteikę labai rimtai, arba jau netgi turi darbo sutartį ir kursus apmoka darbdavys, dažniausiai kalbos kursuose praleidžia po aštuonias valandas kasdien, intensyviai mokydamiesi, ir taip bent porą mėnesių. Jei darbo pobūdis reikalauja daug geresnio kalbos mokėjimo – net pusmetį ar daugiau. Žinant tai, greitai suprantama, jog savarankiškas kalbos mokymasis žiūrint filmukus internete ar nusipirkus specialią knygutę atrodys be galo ilgas ir neefektyvus procesas. Ir mažai produktyvumas. Ar būdamas namie, ar juo labiau vakare po darbo, sugebėsite nors po valandą ar dvi kasdien skirti intensyviam kalbos mokymuisi? Tikrai? Ir neklaidžiosite po šalis? Jūs tuomet – tikra išimtis žmogiškajame pasaulyje.

Būkime teisingi – už kursus retas nori mokėti pinigus, kai tiek medžiagos yra internete. Nors tai daugeliu atveju ir gerokai mažiau efektyvus būdas mokytis, bet taip pat įmanomas. Dažniausiai, dera pasakyti, taip mokomasi kalbos žemesniame lygyje, ir išmokstama tikrai mažiau. Tas tinka statybininkams, pagalbiniams darbininkams, fabriko darbuotojams, kuriems pakaks suprasti, ką sako jų viršininkas. Tačiau jei žadate dirbti padavėju, paslaugų sferos darbuotoju, galų gale gydytojų ar net mokytojų – jums reikės tikrai gerų kalbos žinių. O Norvegijoje šios srities imigrantai iš Lietuvos nėra retas reiškinys. Ir jie tą kalbą puikiai išmoksta. Ir netgi vienas kitas sugeba tą padaryti savarankiškai.

Norvegų kalba iš esmės nėra kažkuo lengvesnė ar sudėtingesnė už kitas. Ji priklauso germanų kalbų grupei, kad mums yra dar ganėtinai artima, ypač mokykloje besimokiusiems anglų ar vokiečių kalbas. Norvegų panaši ir į švedų kalbą, nors turbūt daugelis lietuvių norvegų girdėjęs gerokai daugiau – vis tik emigracija į Švediją dar ne tokia populiari. Kalbos sudėtingumas sparčiai mažėja jos intensyviai mokantis, ją visur ir visada girdint – norvegiška muzika, televizija (na, jei tokią žiūrite iš viso), filmai, bandymas skaityti nors ir sudėtingus tekstus. Kalbos girdėjimas ir skyrimas bent porą valandų kasdien jau koncentruotam mokymuisi gali duoti ženklių rezultatų net ir mokantis savarankiškai. Netingėkime tobulėti. Ir tada pasidarys artimesnės, prieinamesnės tokios turtingos valstybės kaip Norvegija.